Aleksoto Parapija

Aleksotas – Kauno miesto dalis kairiajame Nemuno krante, užimanti 24 kv. km teritoriją.

Aleksote ir Marvos dvare 1782 m. minimos tik koplyčios.

Po Pirmojo pasaulinio karo buvusio Kineriškio (vietinių žmonių vadinamo Kinderiškių) dvaro žemę įsigijo broliai Jonas ir Juozas Vailokaičiai. Kun. J. Vailokaitis dovanojo bažnyčiai sklypą ir 2 hektarus žemės. XX a. 3 deš. pr. minimoje teritorijoje įsikūrė katalikų parapijos komitetas. Jį sudarė to meto Aleksoto gyventojai: Jonas Vailokaitis, Vincas Čivinskas, Antanas Ruseckas, Pranas Nenorta. Jų iniciatyva, gavus vyskupo leidimą, Aleksote buvo įkurta Šv. Kazimiero parapija. 1921 m. iš seno kluono buvo pastatyta nedidelė bažnytėlė, kuri vėliau buvo prailginta, rekonstruota. Bažnyčios statyba rūpinosi kun. J. Vyšniauskas.

Jaunas kunigas Ladas Tulaba (1912–2002), ilgametis Šv. Kazimiero kolegijos Romoje rektorius, protonotaras, suorganizavo dūdų orkestrą, kuriam vadovavo Povilas Gunavičius. Šioje bažnyčioje vikaru buvo kun. Pijus Brazauskas (1905–1990), dailininkas, Markizo Džiuzepės Skiklunos tarptautinio universiteto garbės narys.

Ketvirtojo dešimtmečio pabaigoje šioje parapijoje dirbęs šviesios atmintis filantropas kun. Motiejus Stankevičius savo lėšas skyrė mokslo siekiančiam jaunimui, globoju jaunus klierikus, užsiėmė labdaringa veikla, nors pats gyveno labai kukliai.

Atgavus nepriklausomybę, 1997 m. šalia senosios bažnyčios iškilo modernių archoitektūros formų nauja Šv. Kazimiero bažnyčia (architektas A. Kančas). Šventovės stogas pereina į karūną–karališkąjį simbolį. Bažnyčios interjeras asketiškas. Tai simbolizuoja karališkos kilmės šv. Kazimiero paprastumą, vargstančiųjų šalpą. Jos statyba rūpinosi 15-asis Aleksoto parapijos klebonas mons. Jonas Kavaliauskas (1923–2011), kuris pasižymėjo kunigišku uolumu, įvairiais gebėjimais ir nuoširdžia meile žmonėms.